VOKIETIJOS MAFIJOS BOSAS TIGRĄ NELEGALIAI PIRKO LIETUVOJE?
Trakėnai/Berlin. Nors Lietuvoje egzotinių gyvūnų prekyba yra uždrausta, tačiau pvz., baltųjų tigrų jauniklį galima įsigyti labai lengvai. Tereikia nuvykti į Trakėnuose esantį „Zooparką“, kaip parodė liepos mėn. ištransliuotas slaptas RTL žurnalistinis tyrimas. Galimai egzotinį gyvūną iš lietuvių įsigijo ir Berlyno mafijos klano „Remmo“ boso sūnus Firas Remmo.
Vokietijos TV kanalas padarė žurnalistinį tyrimą su slapta kamera iš Lietuvoje esančio „Zooparko“. RTL laidos „Punkt 12“ žurnalistai, apsimetę suinteresuotais baltojo tigro jauniklio pirkėjais, iš lietuvės privataus zoologijos sodo darbuotojos, įtariama direktorės Irmos Vasiliauskienės (veidai RTL reportaže buvo uždengti – red. past.), sugebėjo ne tik nusiderėti tūkstantį eurų, bet ir susitarti su gyvūno pergabenimu į Vokietiją. Lenkija, anot jos, visiškai nėra kliūtis nuvežti baltąjį tigrą į Vokietiją.
Šia istorija dar kartą pasidomėti privertė liepą Berlyną sukrėtęs įvykis. Buvo įtarta, kad į laisvę pabėgo liūtės patelė. Nei vienas Vokietijos zoologijos sodas nepasigedo dingusio gyvūno, todėl buvo įtarta, jog liūtė galėjo priklausyti didelei Berlyno mafijai. Juolab, kad Firas Remmo „Instagram“ siūlė atlygį už surastą liūtę. Kaip vėliau paaiškėjo, Berlyne „siautėjo“ šernas.
RTL slapta kamera darytame reportaže girdima, jog už baltojo tigro jauniklį „Zooparkas“ prašo 8000 eurų. Tiesa, vėliau tūkstančiu žurnalistai nusiderėjo.
2020 m. vokiečiai taip pat parodė reportažą apie Lietuvoje veikiantį nelegalų egzotinių gyvūnų pardavimo tinklą.
Tuomet Aplinkos apsaugos departamento atstovas Kęstutis Motiekaitis TV3 pasakojo: „Apie situaciją, kad Kalvarijos zoologijos sode galimai galėjo būti ruošiamasi parduoti du tigrus, sužinojome tik šiandien, iš gyvūnų teisių apsaugos organizacijos. Žinoma, ta informacija šiek tiek šokiravo“.
Tuo tarpu „Zooparkas“ tikino, kad gyvūnų pardavimas buvo derintas su vienu privačiu Vokietijos zoologijos sodu.
Regis, tokiu pasakojimu Aplinkos apsaugos departamentas patikėjo. Gyvūnai nelegaliai ir toliau parduodami. Departamentas su „Play Radio“ nenoriai bendravo ir neatsakė į klausimus.
Anot laikraščio „Vakarų Ekspresas“, per pastaruosius keturis metus Lietuvos zoologijos soduose nugaišo arba paprasčiausiai dingo virš šimto saugomų rūšių laukinių gyvūnų.
Daugiau nei 40 gyvūnų paprasčiausiai dingo iš zoologijos sodų.
Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė laikraščiui „Vakarų Ekspresas“ pasakojo, kad 2020 metais „Zooparke“ po atlikto patikrinimo staiga nugaišo liūtas ir penkios beždžionės, kurių laikymui zoologijos sodas neturėjo leidimo. Taip pat buvo nustatyta neteisėta prekyba išveistais tigrų jaunikliais.
„Zoologijos sodo atstovų pateikiamos gyvūnų dingimo versijos atima žadą. Jų paaiškinimu, penkių beždžionių grupėje laikytas pavianų patinas kelių dienų bėgyje po patikrinimo uždaužė pateles ir jauniklius, o vėliau ir pats trenkėsi į voljero tvorą. Negana to, jie teigia, esą beždžionių ir liūto gaišenas sumaitino kitiems plėšrūnams“, – pasakoja Kymantaitė. Įtariama, kad gyvūnai buvo tiesiog nelegaliai parduoti už nemenkas sumas.
Po šio įvykio Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nusprendė netirti pažeidimų zoologijos sode, o skyrė vos 100 eurų baudą už ūkinių gyvūnų (galvijų ir arklių) ženklinimo pažeidimus bei atsisakė konfiskuoti neteisėtai prekiautus tigrų jauniklius.
Tarptautinė gyvūnų apsaugos organizacija „Four Paws“ 2019 m. taip pat pranešė apie pasibaisėtiną egzotinių gyvūnų laikymą ir pardavimą iš Lietuvos privataus zoologijos sodo. Tigro jaunikliai buvo rasti izoliuoti tamsiose dėžėse prekiautojų, kurie legaliai ir oficialiai valdo zoologijos sodą, patalpose. Šešių savaičių amžiaus tigriukus buvo siūloma parduoti po 6000 eurų. Be to, prekiautojai noriai suklastojo reikalingus dokumentus. Tigrai buvo viešai reklamuojami egzotiškų gyvūnų svetainėse.
„Four Paws“ laukinės gamtos skyriaus vadovė Ioana Dungler žino, kad veisimas Lietuvos zoologijos sode – ne pavienis atvejis: „Komercinė prekyba tigrais Europoje ir eksportas į Aziją tapo kelių milijonų dolerių verslu. Šokiruoja, kaip lengva Europoje nusipirkti tigrą ir nekontroliuojamai išvežti jį per sienas.“
Tyrimai dėl Lietuvos augintojų rodo, kad prekeiviai kelis kartus per mėnesį važiuoja į Čekiją ten pirkti ar parduoti tigrų.
Ekspertas Florian Eiserlo vokiečių žurnalui „Spiegel“ tvirtino: „Daugelis veisėjų yra įsikūrę Lietuvoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Tai beprotiškai pelninga prekyba. Kainos priklauso nuo to, kiek gyvūnui metų, kokios jo lyties ir kaip jis atrodo“. Anot jo, už jaunų liūčių pateles galima gauti iki 10 000 eurų.
Laukinių tigrų skaičius per pastaruosius 100 metų sumažėjo 90 procentų – šiuo metu visame pasaulyje yra tik apie 3900 tigrų. Skaičiuojama, kad Europoje nelaisvėje yra iki 1800 tigrų. Jie auginami pelningai prekybai ir dažniausiai patenka į Europos pramogų industriją kaip egzotiški augintiniai arba eksportuojami į Aziją ir žudomi tradicinei medicinai gaminti. Kainos yra itin aukštos, jei parduodamos tigro kūno dalys – nugaišę tigrai gali atnešti iki 15 000 eurų.
Per metus iš nelegalios laukinių rūšių prekybos uždirbama iki 23 mlrd. eurų.