PO KORUPCIJOS SKANDALO PATRICIA SCHLESINGER GALUTINAI PASITRAUKIA IŠ VISUOMENINĖS TV
Berlin. Vokietiją sukrėtė visuomeninės TV korupcijos skandalas. Patricia Schlesinger (61) iš pradžių atsisakė ARD pirmininkės posto po kaltinimų. Anot „Bild“, dabar ji po didelės kritikos pasitraukia ir iš Berlyno-Brandenburgo TV kanalo „RBB“ vadovės pareigų.
„Vieša diskusija apie ‘RBB’ sprendimus ir procesus, kurie patenka į mano atsakomybės sritį, dabar taip pat paliečia ARD interesus. ‘RBB’ vadovybė ir aš dabar matome savo pagrindinę užduotį padėti išsiaiškinti šiuos kaltinimus ir sutelkti savo dėmesį į ‘RBB’“, – ketvirtadienį (04.08) sakė ‘RBB’ direktorė.
ARD pirmininkavimas buvo perduotas ir ji dėkoja „kitiems transliuotojams už norą leisti mums žengti šį žingsnį“.
Vakarų Vokietijos transliuotojas (WDR) perims kasdienę oficialią ARD veiklą. Rugsėjo mėnesį Brėmene vyksiančiame ARD visuotiniame susirinkime turi būti paskirtas naujas pirmininkas, kuris pareigas pradės eiti 2023 m. sausio 1 d. Pasak pranešimo, Südwestrundfunk (SWR) jau parodė savo norą imtis užduoties. ARD Generalinė asamblėja renka pirmininką vieneriems metams.
Pati Patricia Schlesinger teigia, kad yra „šmeižiama“, bet po didelės kritikos, kad nesitraukia iš „RBB“ direktorės pareigų, tai padarė sekmadienį (07.08) skelbia „Bild“. Tai matyti iš Schlesinger laiško „RBB“ transliavimo tarybos pirmininkei, kurį matė laikraštis. Jame rašoma: „Šiuo aš (…) atsisakau tęsti savo darbo pareigas“.
Atsisakymas vykdomas pagal „sutartinį reguliavimą, atsižvelgiant į įspėjimo terminą nuo šešių mėnesių iki mėnesio pabaigos iki 2023 m. vasario 28 d. Ji pasirengusi sutrumpinti šį laikotarpį, jei tai yra „sutarties atsisakymas“. „Aš arba mano advokatas jau pateikėme Jums pasiūlymą šiuo klausimu“, rašoma ten. Tai reiškia, kad ji iki kitų metų vasario mėn. 28 d. nori gauti atlyginimo dydį siekiančias išmokas.
Patricia Schlesinger rašo apie „šmeižtą“, su kuriuo ji susiduria: „Tačiau asmeniniai kaltinimai ir šmeižtas pasiekė tokį lygį, kad asmeniškai nebegaliu toliau eiti pareigų“.
Schlesinger kaltinama painiojant privačius ir verslo interesus. Ji neigia, kad už mokesčių mokėtojų pinigus leidosi į keliones, buvo atsiskaitoma už pramogas jos namuose ir restoranuose. Tyrimas atskleidžia vis daugiau detalių. Pasirodo, „RBB“ jau buvusi direktorė važinėjo su 145 000 eurų vertės limuzinu ir vairuotoju, o už tai buvo sumokėta iš „RBB“ sąskaitos.
Teigiama, kad automobilių gamintojas tarnybiniam automobiliui skyrė išskirtinai didelę nuolaidą, kad šis tilptų į transliuotojo biudžetą. „RBB“ kalba apie „versle įprastas komercines nuolaidas“.
Dėl įvykių vykdoma atitikties procedūra; rbb skaitmeninės žiniasklaidos namų statybos projektas laikinai sustabdytas dėl konsultavimo sutarčių, transliuotojas norėjo koordinuoti naujienų produkciją naujame pastate nuo 2026 m. Teigiama, kad Patricia giminei priklausianti firma laimėjo konkursą statyti labai brangų TV pastatą Berlyne, kurio vertė 13 mln. eurų.
Ir „RBB“ direktorių tarybos pirmininkas Wolf-Dieter Wolf (78) įsipainiojo į skandalą. Jis taip pat pasitraukė iš pareigų.
Vokietijos žurnalistų asociacija apie Schlesinger pasitraukimą iš ARD pirmininkavimo pareiškė, kad ji teisingai išvengė žalos ARD. „Jos atsistatydinimas nekeičia būtinybės iki galo išaiškinti jai pateiktus kaltinimus“, – pranešimą cituoja „Süddeutsche Zeitung“.
2021 m. Vokietijoje už TV ir radijo mokestį buvo surinkta rekordinė 8,42 mlrd. eurų suma. Mėnesinis mokestis sieka 18,36 EUR. Jį šiuo metu moka apie 45,7 mln. vokiečių.
Schlesinger vadovaujant, „RBB“ televizijos programa viešųjų reitingų reitinge užėmė paskutinę vietą. Vargu ar su radiju viskas geriau; šešios radijo programos kenčia nuo klausytojų mažėjimo. Transliuotojas, turintis stebėti ir sostinę, ir Brandenburgo apylinkes, išgyvena tapatybės krizę, rašo „Neue Zürcher Zeitung“ kritikos straipsnyje.
Žurnalistė savo bute vedė pokalbius su įvairiais aukštais pareigūnais. Už devynis tokius susitikimus buvo jai sumokėtos „svetingumo išlaidos“. Kiekviename susitikime būta iki 11 svečių, kurių pavardžių moteris nenori įvardinti. Jos metinis atlyginimas padidėjo nuo 261 000 iki 303 000 eurų.